Kaip prisišaukti laimę ir noras būti suprastiems

Kalbant apie tai, kaip prisišaukti laimę, svarbu suprasti apie savo norą būti laimingais. Žmonės trokšta būti suprasti, išklausyti, pagerbti ir įvertinti. Kiekvienas nori daryti kitiems įtaką. Bet ar tai bus jūsų atsakymas į klausimą, kaip prisišaukti laimę? Tokių karštų troškimų turime daug. Daugelis mano, kad mokėjimas bendrauti – gebėjimas aiškiai reikšti mintis, įtikinėti – yra svarbiausia poveikio ir laimės priemonė. Ar pastebėjote, kaip dažnai pašnekovui kalbant, užuot klausęsi jo, svarstote, ką jam atsakyti? Tačiau daryti žmonėms poveikį galite tik tada, kai ir tie kiti žmonės jaučiasi jūsų suprasti — kai atidžiai ir nuoširdžiai išklausote jų ir elgiatės su jais atvirai. Deja, daugelis žmonių emociškai yra pernelyg pažeidžiami ir klausytis nemoka. Jie skuba atlikti susiplanuotus darbus, jie nenori skirti tiek laiko, kad galėtų suprasti, kas jiems sakoma, todėl iš karto ima kalbėti apie savo reikalus. Mūsų kultūra skatina, netgi reikalauja, kad žmogus mokėtų daryti įtaką kitiems. Tačiau įtakos darymo principas remiasi abipusiu supratimu, o abipusis supratimas atsiranda tik tada, kai bent vienas iš kalbėtojų išgirsta kitą. Prisiminkite, kad norėdami būti laimingi turite suprasti ir kitą, ne tik to reikalauti iš kitų.

Kliūtys sėkmei: pusiausvyros nebuvimas ir naudos ieškojimas

Pusiausvyros nebuvimas. Mobiliųjų telefonų amžiaus būtis darosi vis sudėtingesnė, reiklesnė, ji kelia vis didesnę įtampą ir išsemia iš mūsų visas jėgas. Kyla klausimas, kodėl mes, kad ir kaip stengiamės racionaliai suskirstyti laiką, padaryti daugiau, pasiekti daugiau, staiga atsiduriame nesuskaičiuojamų smulkmenų nelaisvėje ir esame priversti aukoti sveikatą, šeimą, garbę ir dar daugybę išties svarbių dalykų. Tačiau ne darbas dėl to kaltas – darbas yra mūsų gyvenimo variklis. Ir ne sudėtingas pasaulis ar pokyčiai.

Ydingas yra šiuolaikinės visuomenės požiūris, jis teigia: „Anksčiau ateik į darbą, ilgiau pasilik, dirbk našiau, dėl šiandienos aukok rytojų.“ Tačiau toks gyvenimo būdas nesukuria dvasinės pusiausvyros ir ramybės. Visa tai pasiekia tik tie, kurie sugeba nusistatyti aiškius gyvenimo prioritetus ir tvirtai žengia pasirinkto tikslo link.

„Kokia man iš to nauda?“ Dabartinė kultūra kala mums į galvas, kad gyvenime turime siekti tik „pačių geriausių“ dalykų. Teigiama, kad „gyvenimas — tai žaidimas, lenktynės, varžybos, kurias privalu laimėti“. Bendramoksliai, bendradarbiai, netgi šeimos nariai yra laikomi konkurentais – jei jie laimi, jūs pralaimite. Žinoma, mes stengiamės atrodyti draugiški, šypsomės ir drąsiname kitus siekti sėkmės, tačiau širdyje graužiamės ir pavydime, kai jiems pasiseka. Civilizacijos istorijoje gausu pavyzdžių, kai drąsūs ir valingi žmonės pasiekdavo nuostabių dalykų veikdami vieni. Tačiau šiame informacijos amžiuje didžiausios galimybės atsiveria tiems, kurie žino, kas tai yra „mes“. Tikrai didžių dalykų dabar pasiekia nesavanaudiški, plataus mąstymo žmonės. Jie gerbia vieni kitus ir dirba bendram labui.

Kliūtys sėkmei: kaltinimai, aukos sindromas ir neviltis

Kaltinimai ir aukos sindromas. Kai kyla problemų, visuomet galite rasti kaltų. Mūsų visuomenėje įprasta smerkti. „Jei mano viršininkas nebūtų toks užsispyręs idiotas… Jei nebūčiau gimęs toks neturtingas… Jei gyvenčiau geresnėje vietoje… Jei nebūčiau paveldėjęs tokio temperamento iš savo tėvo… Jei vaikai nebūtų tokie maištingi… Jei anas skyrius nuolat nepainiotų užsakymų… Jei mūsų pramonė nesiristų į prarają… Jei mūsų žmonės nebūtų tokie tinginiai, be įkvėpimo… Jei mano žmona būtų nors kiek supratingesnė… Jei…“ Taip dėl savo nesėkmių ir sunkumų kitus žmones ar aplinkybes kaltina dažnas.

Toks elgesys visai suprantamas, nes jis bent jau trumpam nuramina, numalšina skausmą. Tačiau taip elgdamiesi mes daromės dar labiau priklausomi nuo savo problemų. Parodykite man žmogų, kuris nuolankiai prisiima atsakomybę už viską, kas su juo ar ja vyksta, ir drąsiai imasi iniciatyvos kūrybiškai keisti situaciją, o aš jums tada parodysiu, kokia didžiulė yra gero pasirinkimo galia.

Neviltis. Kaltinimai gimdo cinizmą ir neviltį. Jei pasiduodame ir imame tikėti, kad esame aplinkybių aukos, kad mūsų likimas nulemtas, mus apima neviltis ir apatija. „Esu tik pastumdėlis, marionetė, mažas didelio mechanizmo sraigtelis ir nieko negaliu pakeisti. Tiesiog pasakykite, ką turiu daryti, ir aš padarysiu.“ Kiek daug gabių, talentingų žmonių taip mano; jie nusivilia, juos apima depresija. Dabartinė kultūra siekiantiems išgyventi ciniškai atkerta: „Per daug tikiesi iš gyvenimo. Neturėk tokių iliuzijų ir niekada neteks nusivilti.“ Priešingas šiam požiūriui yra augimo ir tobulėjimo principas: „Aš turiu jėgų kurti
savo gyvenimą.“

„Noriu dabar“

Žmonės nori turėti daug ir dabar. „Noriu pinigų. Noriu didelio ir gražaus namo, gražaus automobilio, didžiausio ir geriausio pramogų centro. Noriu visa tai turėti, nes esu to vertas.“ Nors dabartinė bankų kredito sistema leidžia mums įsigyti daiktus dabar, o sumokėti už juos vėliau, tačiau ekonominės realijos tokios, jog vieną dieną paaiškėja, kartais net labai skausmingai, kad negalime pirkti daugiau, negu sugebame uždirbti. Šią paprastą tiesą mums negailestingai primena augantys procentai. Kad pasiektume tikslą, negana vien sunkiai plušėti.

Kai šiandien taip greitai keičiasi technologijos, o globalizuotoje rinkoje didėja konkurencija, mes ne tik privalome būti labai išsilavinę – diena iš dienos turime mokytis ir nuolat atskleisti vis naujas savo galimybes. Mums reikia nuolat mokytis, kad nesiremtume jau pasenusiomis žiniomis. Įvairiausio rango vadovai reikalauja vis geresnių rezultatų, ir tam yra svarių priežasčių, iš kurių svarbiausia – žiauri konkurencija. Auganti gamyba yra šiandieninė realybė ir materialinės gerovės pamatas, tačiau tikra sėkmė aplanko tuos, kurie puoselėja dvasines vertybes. Galbūt jums pavyks įvykdyti gamybos planus, tačiau svarbiausia, ar jūsų atliekamas darbas liks prasmingas po vienerių, penkerių ar dešimties metų.

Mūsų pramoninė kultūra ir Volstritas siekia rezultatų šiandien. Tačiau būtina laikytis pusiausvyros principo: suderinti šiandieninius poreikius ir plėtoti galimybes, kurios padėtų mums siekti sėkmės rytoj. To paties principo turite paisyti rūpindamiesi sveikata, santuoka, šeima, bendruomene.

Baimė ir nesaugumas trukdo siekti sėkmės

Esu perpratęs vieną be galo svarbią tiesą: jei nori įgyvendinti iškiliausias savo svajones ir įveikti didžiausius sunkumus, pažink ir pritaikyk principus, arba natūralius dėsnius, nuo kurių priklauso veiklos rezultatai. Šiuos principus galime taikyti labai skirtingai, atsižvelgdami į savo unikalumą, gabumus, kūrybiškumą, tačiau kad ir ką darytume, be jų sėkmės nepasieksime.

Dažnai žmonės to nepripažįsta, bent jau sąmoningai. Vis dėlto žvelgdami atidžiau pastebime, kad principais paremti sprendimai yra kur kas veiksmingesni. Leiskite šį kontrastą iliustruoti keliais būdingais šios dienos problemų pavyzdžiais:

Baimė ir nesaugumas. Nepaprastai daug žmonių šiandien gyvena kankinami baimės. Jie bijo dėl ateities.  Jie bijo pasikeitimų. Jie bijo prarasti darbą, drauge ir šeimos pragyvenimo šaltinį. Žmonės bijo rizikuoti, todėl tampa priklausomi nuo kitų – ir darbe, ir namuose. Šiuolaikinė kultūra šią problemą siūlo spręsti siekiant asmeninės nepriklausomybės. „Dabar rūpinsiuos tik savimi ir savo nuosavybe. Gerai atliksiu savo darbą, o tada užsiimsiu tais dalykais, kurie teikia man tikrą džiaugsmą.“ Asmeninė nepriklausomybė yra labai svarbi, netgi būtina egzistencijos sąlyga. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje vyrauja tarpusavio priklausomybė, todėl, siekdami savo didžiausių tikslų, turime pasitelkti ir kitų žmonių įgūdžius bei gabumus, nes mūsų asmeninės galimybės iš esmės yra menkos.

Mūsų vis gausėjančios problemos yra visuotinės, todėl spręsti jas visada turėsime remdamiesi tam tikrais amžinais ir akivaizdžiais principais, kurie yra bendri visoms klestinčioms visuomenėms. Tačiau pirmiausia reikia suprasti, kas trukdo sėkmei. Šį kartą supažindinau su pirmąją baimės ir nesaugumo problema. Pagalvokite, kiek kartų ši priežastis sutrukdė jums bandyti siekti geresnio gyvenimo ir mąstykite, ką galite pakeisti.

Gyvenimas skolon. Paskolos ir greitieji kreditai

Lietuvos banko tyrimas parodė, kad greitųjų paskolų rinka per metus išauga 2-3 kartus, prieš pusmetį šioje rinkoje sukosi apie 80 mln. litų, apie 100 tūkst. žmonių buvo greitųjų paskolų vartotojai. Šiuo metu pradelstų įsiskolinimų už greituosius kreditus turi apie 28 proc. jų gavėjų.

Seimo Budžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis teigė, kad čia viena problemų – finansinis neraštingumas: „Žmogus pasiimta kreditą ir tik vėliau suvokia, kur pakliuvo. Kai dėl komercinių bankų paskolų – ten nėra tokių didelių problemų, kadangi bankai griežčiau tikrina norinčius gauti paskolą. Tuo metu greitųjų kreditų įmonės skolina visiems, kas tik paprašo. Lietuvos banko atlikti patikrinimai rodo, kad daugeliu atvejų pinigai būdavo išduodami žmonėms, kurie realiai negalėjo paimti paskolos. Šiuo metu įstatyme numatyta, kad greitieji kreditai gali būti išduodami už ne didesnes, nei 200% metines palūkanas. Tai irgi sukelia problemų“, – sakė parlamentaras A. Palionis.

Ar daug mokame už neraštingumą? Taip, labai daug. Ir žmonių grupė, kuri vis pritrūksta pinigų ko gero yra mažiau išsilavinusi nei tie, kuriems pinigų nepritrūksta. Tačiau paimkime kitą pavyzdį – žmogų einantį pas būrėją. Klientas čia sumoka už pasakojamą istoriją, kuri gali neturėti nieko bendro su realybe. Tai ką gi susirenka būrėja? O gi mokestį už naivumą! Ar galima kaltinti greitųjų kreditų įmones, kad jos irgi pasiima naivumo mokestį? Juk paskolos per prievartą niekas neįkiša! Taigi, žmonės, skaitykite sąlygas, mąstykite, nepulkite nežinia kur ir tuomet paskola jums bus pagalba, o ne akmuo po kaklu!

Gyvenimiškos išminties trupinėliai

Sveiki, mieli skaitytojai! =’) Tikiuosi, gerai praleidote tas dvi savaites, apie kurias šiuo metu galvoju. Tai, kad Jūs tikriausiai nežinote apie kurias dvi savaites galvoju, net nėra ypatingai svarbu – svarbu tik tai, kad jas būtumėte praleidę džiugiai ir maloniai. O taip juk ir buvo, tiesa? Šiandien noriu truputį su Jumis pasidalinti. Ne vien pasyviai tėkštelėti keletą aforizmų, priežodžių ar “The Secret“ stiliaus pamokymų, bet ir pasidalinti savo pamąstymais. Prisipažinsiu, nemaža dalis vadinamųjų “išminties perliukų“, kuriuos sutinku vartydamas knygos ar internetinių tinklaraščių puslapius, mane trikdo. Šiais “trikdžiais“ noriu pasidalinti su Jumis ir, tikiuosi, kartu pajėgsime juos išsklaidyti. Pasiruošę? Pradedam!

“Mes esame gyvieji magnetai. Mes pritraukiame į savo gyvenimus tai, apie ką nuolat galvojame.“ (Rhonda Byrne)

OK… Šis teiginys labiausiai man neduoda ramybės pastaruoju metu. Kadaise nuoširdžiai galvojau, jog pats savo stebuklingos valios pastangomis generuoju mintis. Kiek vėliau, pradėjęs domėtis filosofija, atradau, jog minčių aš negeneruoju – jos paprasčiausiai mane aplanko, o po kurio laiko palieka. Tuomet kas čia ką traukia? Mintys, kurių nekontroliuoju ir kurių nepasirenku, pritraukia visokio plauko nelaimes į mano gyvenimą? Kažkas čia ne taip…

“Tam, kad užaugtume ir taptume tuo, kas iš tiesų esame, reikia daug pastangų ir drąsos“ (e. e. cummings)

Vėl kyla noras pasikasyti pakaušį. Kaip aš galiu būti kažkuo, kuo nesu? Net Dievas Šventajame Rašte sakė: “Aš Esu, Kas Esu“ (YHWH). Suprantu, kur link veda e. e. cummings’as, bet man vis vien atrodo, kad net ir ta “netikra“ mano asmenybės dalis lygiai tokia pat tikra. Net tuomet, kai išsižadu savo jausmų ir taikausi prie išgalvotų visuomenės normų, atskleidžiu tą savo tikros asmenybės dalį, kuri yra prisitaikėliška.

Skrybėlius: “Ar aš išprotėjau?“ Alisa: “Bijau, kad taip. Tau seniai ne visi namie. Bet leisk, atskleisiu paslaptį – patys geriausi žmonės lygiai taip pat išprotėję.“

Neturiu prie ko prikibti. Sutinku ir su ironiška šypsena palydžiu Jus į rytojų. 🙂

5 būdai, kaip mokytis efektyviau

Paprasti, bet veiksmingi patarimai, kaip mokytis geriau ir efektyviau.

1. Praktikuokite atmintį lavinančius pratimus. Ieškokite būdų, kaip galėtumėte lavinti savo gebėjimą įsiminti informaciją. Smegenys yra kaip raumuo, kurį treniruojant reikia atlikti įvairius pratimus. Mokslininkų įrodyta, jog tokiu būdu lavinamos tam tikros už atmintį atsakingos smegenų sritys. Nutraukus šį procesą, įgyti gebėjimai laikui bėgant nyksta. Tad jei norite pasiekti geresnių akademinių rezultatų – nuolat mokykitės lavinti savo atmintį.

2. Informacijos įsisavinimui naudokite kelis būdus. Užuot tiesiog klausęsi mokytojo dėstomos informacijos, verčiau raskite būdų, kaip ją įsisavinti ne tik žodžiu, bet ir vizualiai. Tai gali būti trumpas atpasakojimas draugui to, ką sužinojote pamokos metu, arba minčių žemėlapiu iliustruotas konspektas. Mokydamiesi daugiau nei vienu būdu, jūs daug sėkmingiau įtvirtinsite įgytas žinias.

3. Mokydami kitus išmoksite patys. Mokytojai jau seniai pastebėjo, kad vienas geriausių būdų sužinoti ką nors naujo ir įtvirtinti jau turimas žinias yra mokyti kitus. Pradėkite akademinę informaciją versti savais žodžiais. Taip pat raskite būdų, kaip įgyta informacija pasidalinti su kitais. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tinklaraščio rašymas tam tikromis temomis ar pagalbos pasiūlymas prasčiau besimokinančiam bendraklasiui.

4. Kurkite asociacijas. Norėdami geriau įsisavinti informaciją, pasistenkite ją susieti su savo gyvenimu, kasdienėmis buitinėmis situacijomis. Tą praktikuokite tiek klausant mokytojo pamokos metu, tiek mokantis namuose. Pamatysite – teigiamas rezultatas garantuotas!

5. Įsisavinkite informaciją per praktiką. Neapsiribokite pamokų lankymu, vadovėlių skaitymu ar mokymusi bibliotekose bei interneto platybėse. Nors informacijos konspektavimas raštu yra svarbus faktorius mokymosi procese, tačiau visą teoriją pavertus praktika, ji bus įsisavinama žymiai geriau.

F**k it!

Visai neseniai Lietuvos knygynų lentynose pasirodė (ne tik pasirodė, bet dar ir į perkamiausiųjų Top 5 pateko) gana kuriozišką dvasinį kelią rekomenduojanti knyga – “F**k it“. Pilnas jos pavadinimas skambėtų maždaug taip: John C. Parkin – “F**k it. Idealus dvasinis kelias“. Trumpas knygos aprašymas su vienu estetiškiausiu minimalizmo pavyzdžių (kalbu apie knygos viršelį) – apačioje.

Šioje iš tiesų, labai nuoširdžiai įkvepiančioje ir taiklaus humoro doze pagardintoje knygoje „F**k it. Idealus dvasinis kelias“, Johnas C. Parkinas teigia, jog „fuck it“ sakymas idealiai išreiškia Rytų dvasines idėjas – nesilaikyti įsikibus kasdienių dalykų ir tapti tikrai laisvu suvokus, kad daug kas (o galbūt net ir viskas) yra visai nesvarbu. Na, bent jau ne taip svarbu, kaip mes esame linkę manyti.

Knygoje radau daugybės tradicinių rytų išminties šaltinių samplaiką, perleistą per postmodernaus humoro ir pastišo piltuvėlį, ir labai gardžiai patiektą kiekvienam prieinamu pavidalu. Taip, knygoje pristatomos tiesos žinomos jau seniai. Ne, niekur kitur nemačiau jų taip skoningai ir žaismingai pateiktų. Tikrai rekomenduoju nusipirkti, arba kaip tik – ištarti “fuck it“ arba panaudoti kokį lietuviškai atitikmenį ir tarti, jog ir taip Gyvenimas visko išmokys. Ir Jis tikrai išmokys. 🙂

Pabaigai, pateikiu keletą variacijų “f**k it“ tema, kurios, tikiuosi, pravers Jums kasdieniame gyvenime. Anglų kalbos arba Google Translate įgūdžiai pravers. 🙂

Fuck it!

When in doubt, whip it out!

To heaven & hell with it!

When in doubt, make a fool of yourself. There is a microscopically thin line between being brilliantly creative and acting like the most gigantic idiot on earth. So what the hell, make that leap!

Da nu nach…. 😉

P. S. Visą knygą nemokamai galite rasti internete – kad ir paspaudę šią nuorodą.

Įkyrių minčių suvaldymas (II dalis)

Jei atmintis manęs neapgauna, praeitą kartą išsamiau aptariau pirmuosius du įkyrių minčių suvaldymo metodus: dekatastrofizaciją ir neigiamų minčių įveikimą. Ką gi, šį kartą pristatysiu tai, ko nepavyko padaryti prieš savaitę – dėmesio atitraukimo ir proto higienos palaikymo metodus.

Dėmesio atitraukimas.

Liaudyje sakoma: “Prieš darydamas, pagalvok.“ Aš siūlau šį aforizmą: “Prieš darydamas, negalvok.“ Žinoma, tai tinka tik įkyrių minčių atveju – jokiu būdu neskatinu imtis įgyvendinti visų kasdienių idiotizmų.

Apėmus įkyriai minčiai, galima atsitraukti nuo darbų ir išeiti pasivaikščioti arba perkelti savo darbą į kitą, jaukesnę vietą. Taip pat galima naudoti vaizduotę siekiant apsivalyti nuo įkyrių minčių: įsivaizduoti malonią dieną paplūdimyje, vizualizuoti vandens čiurlenimą ar įspūdingos gamtos peizažą.

Vietoje viršuje minėtų pratimų, papildomai galima imtis vienos iš žemiau pateiktų veiklų:

• Prašyti tobulą scenarijų filmui arba pjesei
• Suplanuoti tobulas atostogas
• Sukurti tobulą verslo planą
• Išsiaiškinti, ką reiškia praeitos nakties sapnas
• Išsirinkti ir suvokti pasirinktą žmogų, pačias jo gelmes.

Svarbu pasirinkti ką nors lengvo, įdomaus bei linksmo. Lygiai taip pat svarbu, kad pasirinktą veiksmų planą būtų galima imtis įgyvendinti “čia ir dabar“ nelaukiant, kol pasikeis Mėnulio fazės.

Proto higienos palaikymas.

Liaudyje sakoma, jog nėra audros be griaustinio. Taip ir su įkyrių minčių pasirodymu. Kuo neramesnis Jūsų protas ir kuo daugiau įtampos patiriate kasdieniame gyvenime, tuo dažniau pasitaikys laikini proto užtemimai.

Geroji žinia yra ta, jog su tuo taip pat galima kovoti. Pirmasis variantas – vengti stresinių situacijų. Jūs geriau nei bet kas kitas galite įvertinti žmones vietas bei įvykius, sukeliančius jums įtampą ir išmušančius iš įprastų vėžių. Jei sumažinsite tokių dirgiklių skaičių, gerokai išaugs Jūsų gyvenimo kokybė. Antrasis variantas, ypač naudingas tuomet, kai stresinų situacijų išvengti neįmanoma arba tai daryti nėra tikslinga – proto pratybos. Geriausiai šiam tikslui pasitarnauti gali kasdienė mankšta (tikrai taip – mankšta!), meditacija ir savistabos lavinimas. Plačiau apie šias proto higienos technikas galite pasiskaityti čia ir čia.

Tikiuosi, bent dalis iš mano pateiktos informacijos Jums bus naudinga ir siūlomus metodus išbandysite praktiškai.

Pabaigai linkiu Jums linksmų švenčių, džiugių ateinančių Naujųjų Metų ir lengvos adaptacijos prie Euro.