Kliūtys sėkmei: pusiausvyros nebuvimas ir naudos ieškojimas

Pusiausvyros nebuvimas. Mobiliųjų telefonų amžiaus būtis darosi vis sudėtingesnė, reiklesnė, ji kelia vis didesnę įtampą ir išsemia iš mūsų visas jėgas. Kyla klausimas, kodėl mes, kad ir kaip stengiamės racionaliai suskirstyti laiką, padaryti daugiau, pasiekti daugiau, staiga atsiduriame nesuskaičiuojamų smulkmenų nelaisvėje ir esame priversti aukoti sveikatą, šeimą, garbę ir dar daugybę išties svarbių dalykų. Tačiau ne darbas dėl to kaltas – darbas yra mūsų gyvenimo variklis. Ir ne sudėtingas pasaulis ar pokyčiai.

Ydingas yra šiuolaikinės visuomenės požiūris, jis teigia: „Anksčiau ateik į darbą, ilgiau pasilik, dirbk našiau, dėl šiandienos aukok rytojų.“ Tačiau toks gyvenimo būdas nesukuria dvasinės pusiausvyros ir ramybės. Visa tai pasiekia tik tie, kurie sugeba nusistatyti aiškius gyvenimo prioritetus ir tvirtai žengia pasirinkto tikslo link.

„Kokia man iš to nauda?“ Dabartinė kultūra kala mums į galvas, kad gyvenime turime siekti tik „pačių geriausių“ dalykų. Teigiama, kad „gyvenimas — tai žaidimas, lenktynės, varžybos, kurias privalu laimėti“. Bendramoksliai, bendradarbiai, netgi šeimos nariai yra laikomi konkurentais – jei jie laimi, jūs pralaimite. Žinoma, mes stengiamės atrodyti draugiški, šypsomės ir drąsiname kitus siekti sėkmės, tačiau širdyje graužiamės ir pavydime, kai jiems pasiseka. Civilizacijos istorijoje gausu pavyzdžių, kai drąsūs ir valingi žmonės pasiekdavo nuostabių dalykų veikdami vieni. Tačiau šiame informacijos amžiuje didžiausios galimybės atsiveria tiems, kurie žino, kas tai yra „mes“. Tikrai didžių dalykų dabar pasiekia nesavanaudiški, plataus mąstymo žmonės. Jie gerbia vieni kitus ir dirba bendram labui.

Kliūtys sėkmei: kaltinimai, aukos sindromas ir neviltis

Kaltinimai ir aukos sindromas. Kai kyla problemų, visuomet galite rasti kaltų. Mūsų visuomenėje įprasta smerkti. „Jei mano viršininkas nebūtų toks užsispyręs idiotas… Jei nebūčiau gimęs toks neturtingas… Jei gyvenčiau geresnėje vietoje… Jei nebūčiau paveldėjęs tokio temperamento iš savo tėvo… Jei vaikai nebūtų tokie maištingi… Jei anas skyrius nuolat nepainiotų užsakymų… Jei mūsų pramonė nesiristų į prarają… Jei mūsų žmonės nebūtų tokie tinginiai, be įkvėpimo… Jei mano žmona būtų nors kiek supratingesnė… Jei…“ Taip dėl savo nesėkmių ir sunkumų kitus žmones ar aplinkybes kaltina dažnas.

Toks elgesys visai suprantamas, nes jis bent jau trumpam nuramina, numalšina skausmą. Tačiau taip elgdamiesi mes daromės dar labiau priklausomi nuo savo problemų. Parodykite man žmogų, kuris nuolankiai prisiima atsakomybę už viską, kas su juo ar ja vyksta, ir drąsiai imasi iniciatyvos kūrybiškai keisti situaciją, o aš jums tada parodysiu, kokia didžiulė yra gero pasirinkimo galia.

Neviltis. Kaltinimai gimdo cinizmą ir neviltį. Jei pasiduodame ir imame tikėti, kad esame aplinkybių aukos, kad mūsų likimas nulemtas, mus apima neviltis ir apatija. „Esu tik pastumdėlis, marionetė, mažas didelio mechanizmo sraigtelis ir nieko negaliu pakeisti. Tiesiog pasakykite, ką turiu daryti, ir aš padarysiu.“ Kiek daug gabių, talentingų žmonių taip mano; jie nusivilia, juos apima depresija. Dabartinė kultūra siekiantiems išgyventi ciniškai atkerta: „Per daug tikiesi iš gyvenimo. Neturėk tokių iliuzijų ir niekada neteks nusivilti.“ Priešingas šiam požiūriui yra augimo ir tobulėjimo principas: „Aš turiu jėgų kurti
savo gyvenimą.“

„Noriu dabar“

Žmonės nori turėti daug ir dabar. „Noriu pinigų. Noriu didelio ir gražaus namo, gražaus automobilio, didžiausio ir geriausio pramogų centro. Noriu visa tai turėti, nes esu to vertas.“ Nors dabartinė bankų kredito sistema leidžia mums įsigyti daiktus dabar, o sumokėti už juos vėliau, tačiau ekonominės realijos tokios, jog vieną dieną paaiškėja, kartais net labai skausmingai, kad negalime pirkti daugiau, negu sugebame uždirbti. Šią paprastą tiesą mums negailestingai primena augantys procentai. Kad pasiektume tikslą, negana vien sunkiai plušėti.

Kai šiandien taip greitai keičiasi technologijos, o globalizuotoje rinkoje didėja konkurencija, mes ne tik privalome būti labai išsilavinę – diena iš dienos turime mokytis ir nuolat atskleisti vis naujas savo galimybes. Mums reikia nuolat mokytis, kad nesiremtume jau pasenusiomis žiniomis. Įvairiausio rango vadovai reikalauja vis geresnių rezultatų, ir tam yra svarių priežasčių, iš kurių svarbiausia – žiauri konkurencija. Auganti gamyba yra šiandieninė realybė ir materialinės gerovės pamatas, tačiau tikra sėkmė aplanko tuos, kurie puoselėja dvasines vertybes. Galbūt jums pavyks įvykdyti gamybos planus, tačiau svarbiausia, ar jūsų atliekamas darbas liks prasmingas po vienerių, penkerių ar dešimties metų.

Mūsų pramoninė kultūra ir Volstritas siekia rezultatų šiandien. Tačiau būtina laikytis pusiausvyros principo: suderinti šiandieninius poreikius ir plėtoti galimybes, kurios padėtų mums siekti sėkmės rytoj. To paties principo turite paisyti rūpindamiesi sveikata, santuoka, šeima, bendruomene.

Baimė ir nesaugumas trukdo siekti sėkmės

Esu perpratęs vieną be galo svarbią tiesą: jei nori įgyvendinti iškiliausias savo svajones ir įveikti didžiausius sunkumus, pažink ir pritaikyk principus, arba natūralius dėsnius, nuo kurių priklauso veiklos rezultatai. Šiuos principus galime taikyti labai skirtingai, atsižvelgdami į savo unikalumą, gabumus, kūrybiškumą, tačiau kad ir ką darytume, be jų sėkmės nepasieksime.

Dažnai žmonės to nepripažįsta, bent jau sąmoningai. Vis dėlto žvelgdami atidžiau pastebime, kad principais paremti sprendimai yra kur kas veiksmingesni. Leiskite šį kontrastą iliustruoti keliais būdingais šios dienos problemų pavyzdžiais:

Baimė ir nesaugumas. Nepaprastai daug žmonių šiandien gyvena kankinami baimės. Jie bijo dėl ateities.  Jie bijo pasikeitimų. Jie bijo prarasti darbą, drauge ir šeimos pragyvenimo šaltinį. Žmonės bijo rizikuoti, todėl tampa priklausomi nuo kitų – ir darbe, ir namuose. Šiuolaikinė kultūra šią problemą siūlo spręsti siekiant asmeninės nepriklausomybės. „Dabar rūpinsiuos tik savimi ir savo nuosavybe. Gerai atliksiu savo darbą, o tada užsiimsiu tais dalykais, kurie teikia man tikrą džiaugsmą.“ Asmeninė nepriklausomybė yra labai svarbi, netgi būtina egzistencijos sąlyga. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje vyrauja tarpusavio priklausomybė, todėl, siekdami savo didžiausių tikslų, turime pasitelkti ir kitų žmonių įgūdžius bei gabumus, nes mūsų asmeninės galimybės iš esmės yra menkos.

Mūsų vis gausėjančios problemos yra visuotinės, todėl spręsti jas visada turėsime remdamiesi tam tikrais amžinais ir akivaizdžiais principais, kurie yra bendri visoms klestinčioms visuomenėms. Tačiau pirmiausia reikia suprasti, kas trukdo sėkmei. Šį kartą supažindinau su pirmąją baimės ir nesaugumo problema. Pagalvokite, kiek kartų ši priežastis sutrukdė jums bandyti siekti geresnio gyvenimo ir mąstykite, ką galite pakeisti.