Lietuvos banko tyrimas parodė, kad greitųjų paskolų rinka per metus išauga 2-3 kartus, prieš pusmetį šioje rinkoje sukosi apie 80 mln. litų, apie 100 tūkst. žmonių buvo greitųjų paskolų vartotojai. Šiuo metu pradelstų įsiskolinimų už greituosius kreditus turi apie 28 proc. jų gavėjų.
Seimo Budžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis teigė, kad čia viena problemų – finansinis neraštingumas: „Žmogus pasiimta kreditą ir tik vėliau suvokia, kur pakliuvo. Kai dėl komercinių bankų paskolų – ten nėra tokių didelių problemų, kadangi bankai griežčiau tikrina norinčius gauti paskolą. Tuo metu greitųjų kreditų įmonės skolina visiems, kas tik paprašo. Lietuvos banko atlikti patikrinimai rodo, kad daugeliu atvejų pinigai būdavo išduodami žmonėms, kurie realiai negalėjo paimti paskolos. Šiuo metu įstatyme numatyta, kad greitieji kreditai gali būti išduodami už ne didesnes, nei 200% metines palūkanas. Tai irgi sukelia problemų“, – sakė parlamentaras A. Palionis.
Ar daug mokame už neraštingumą? Taip, labai daug. Ir žmonių grupė, kuri vis pritrūksta pinigų ko gero yra mažiau išsilavinusi nei tie, kuriems pinigų nepritrūksta. Tačiau paimkime kitą pavyzdį – žmogų einantį pas būrėją. Klientas čia sumoka už pasakojamą istoriją, kuri gali neturėti nieko bendro su realybe. Tai ką gi susirenka būrėja? O gi mokestį už naivumą! Ar galima kaltinti greitųjų kreditų įmones, kad jos irgi pasiima naivumo mokestį? Juk paskolos per prievartą niekas neįkiša! Taigi, žmonės, skaitykite sąlygas, mąstykite, nepulkite nežinia kur ir tuomet paskola jums bus pagalba, o ne akmuo po kaklu!
Pažymėta:paskola
Parašykite komentarą