Pusiausvyros nebuvimas. Mobiliųjų telefonų amžiaus būtis darosi vis sudėtingesnė, reiklesnė, ji kelia vis didesnę įtampą ir išsemia iš mūsų visas jėgas. Kyla klausimas, kodėl mes, kad ir kaip stengiamės racionaliai suskirstyti laiką, padaryti daugiau, pasiekti daugiau, staiga atsiduriame nesuskaičiuojamų smulkmenų nelaisvėje ir esame priversti aukoti sveikatą, šeimą, garbę ir dar daugybę išties svarbių dalykų. Tačiau ne darbas dėl to kaltas – darbas yra mūsų gyvenimo variklis. Ir ne sudėtingas pasaulis ar pokyčiai.
Ydingas yra šiuolaikinės visuomenės požiūris, jis teigia: „Anksčiau ateik į darbą, ilgiau pasilik, dirbk našiau, dėl šiandienos aukok rytojų.“ Tačiau toks gyvenimo būdas nesukuria dvasinės pusiausvyros ir ramybės. Visa tai pasiekia tik tie, kurie sugeba nusistatyti aiškius gyvenimo prioritetus ir tvirtai žengia pasirinkto tikslo link.
„Kokia man iš to nauda?“ Dabartinė kultūra kala mums į galvas, kad gyvenime turime siekti tik „pačių geriausių“ dalykų. Teigiama, kad „gyvenimas — tai žaidimas, lenktynės, varžybos, kurias privalu laimėti“. Bendramoksliai, bendradarbiai, netgi šeimos nariai yra laikomi konkurentais – jei jie laimi, jūs pralaimite. Žinoma, mes stengiamės atrodyti draugiški, šypsomės ir drąsiname kitus siekti sėkmės, tačiau širdyje graužiamės ir pavydime, kai jiems pasiseka. Civilizacijos istorijoje gausu pavyzdžių, kai drąsūs ir valingi žmonės pasiekdavo nuostabių dalykų veikdami vieni. Tačiau šiame informacijos amžiuje didžiausios galimybės atsiveria tiems, kurie žino, kas tai yra „mes“. Tikrai didžių dalykų dabar pasiekia nesavanaudiški, plataus mąstymo žmonės. Jie gerbia vieni kitus ir dirba bendram labui.
Pažymėta:gyvenimas, gyvenimiška išmintis, kultūra, nauda, pusiausvyra
Parašykite komentarą